wix-thunderbolt/dist/main.347af09f.min.css">@keyframes slide-horizontal-new{0%{transform:translateX(100%)}}@keyframes slide-horizontal-old{80%{opacity:1}to{opacity:0;transform:translateX(-100%)}}@keyframes slide-vertical-new{0%{transform:translateY(-100%)}}@keyframes slide-vertical-old{80%{opacity:1}to{opacity:0;transform:translateY(100%)}}@keyframes out-in-new{0%{opacity:0}}@keyframes out-in-old{to{opacity:0}}:root:active-view-transition{view-transition-name:none}::view-transition{pointer-events:none}:root:active-view-transition::view-transition-new(page-group),:root:active-view-transition::view-transition-old(page-group){animation-duration:.6s;cursor:wait;pointer-events:all}:root:active-view-transition-type(SlideHorizontal)::view-transition-old(page-group){animation:slide-horizontal-old .6s cubic-bezier(.83,0,.17,1) forwards;mix-blend-mode:normal}:root:active-view-transition-type(SlideHorizontal)::view-transition-new(page-group){animation:slide-horizontal-new .6s cubic-bezier(.83,0,.17,1) backwards;mix-blend-mode:normal}:root:active-view-transition-type(SlideVertical)::view-transition-old(page-group){animation:slide-vertical-old .6s cubic-bezier(.83,0,.17,1) forwards;mix-blend-mode:normal}:root:active-view-transition-type(SlideVertical)::view-transition-new(page-group){animation:slide-vertical-new .6s cubic-bezier(.83,0,.17,1) backwards;mix-blend-mode:normal}:root:active-view-transition-type(OutIn)::view-transition-old(page-group){animation:out-in-old .35s cubic-bezier(.22,1,.36,1) forwards}:root:active-view-transition-type(OutIn)::view-transition-new(page-group){animation:out-in-new .35s cubic-bezier(.64,0,.78,0) .35s backwards}@media(prefers-reduced-motion:reduce){::view-transition-group(*),::view-transition-new(*),::view-transition-old(*){animation:none!important}}body,html{background:transparent;border:0;margin:0;outline:0;padding:0;vertical-align:baseline}body{--scrollbar-width:0px;font-family:Arial,Helvetica,sans-serif;font-size:10px}body,html{height:100%}body{overflow-x:auto;overflow-y:scroll}body:not(.responsive) #site-root{min-width:var(--site-width);width:100%}body:not([data-js-loaded]) [data-hide-prejs]{visibility:hidden}interact-element{display:contents}#SITE_CONTAINER{position:relative}:root{--one-unit:1vw;--section-max-width:9999px;--spx-stopper-max:9999px;--spx-stopper-min:0px;--browser-zoom:1}@supports(-webkit-appearance:none) and (stroke-color:transparent){:root{--safari-sticky-fix:opacity;--experimental-safari-sticky-fix:translateZ(0)}}@supports(container-type:inline-size){:root{--one-unit:1cqw}}[id^=oldHoverBox-]{mix-blend-mode:plus-lighter;transition:opacity .5s ease,visibility .5s ease}[data-mesh-id$=inlineContent-gridContainer]:has(>[id^=oldHoverBox-]){isolation:isolate}
top of page

ទ្រខ្មែរ ឬ (ទ្រខ្សែបី)

ទ្រខ្មែរមានអ្នកខ្លះនិយមហៅថា «ទ្រខ្សែបី» ដោយសារគេប្រើខ្សែបី។ ទ្រនេះមានចរិតលក្ខណៈជាខ្មែរសុទ្ធសាធជាងឧបករណ៍ទ្រឯទៀត។ ទ្រខ្មែរប្រើសម្រាប់លេងក្នុងវង់ភ្លេងអារក្ស និងវង់ភ្លេងការ។



រូបទី១ ៖ ទ្រខ្មែរ (ទ្រខ្សែបី)
រូបទី១ ៖ ទ្រខ្មែរ (ទ្រខ្សែបី)

ប្រអប់សួររបស់ឧបករណ៍នេះ ធ្វើពីលលាដ៏ដូងដែលគពុះកាត់ពីចំហៀង រួចយកផ្នែកខាងគូទ ហើយចោះប្រហោងសម្រាប់ស៊កដងពីលើចុះមកដល់ក្រោម។ លលាដ៏ប្រអប់សូរផ្នែកខាងក្រោយ គេបោះរន្ធតូចៗ មានសណ្ឋានដូចផ្កាយ ឬផ្ការីកទៅតាមការរចនារបស់គេ។ ការធ្វើបែបនះគឺដើម្បីរកសូរឲ្យបានល្អចំពោះលលាដ៍ដូងណាដែលពៀច។ តែចំពោះលលាដ៍ដូងណាដែលប៉ោងវិញ គេពុំចាំបាច់បោះរន្ធទេ។


នៅផ្នែកខាងមុខគេពាសស្បែក និងមានដាក់យ៉ងខាងលើជិតក សម្រាប់ទ្រខ្សែកុំឲ្យដាបដល់សន្ទះ។ នៅផ្នែកខាងលើសន្ទះនោះ មានដាំដោះនៅខាងឆ្វងដៃដែលគេហៅថា «ដោះទ្រខ្មែរ»។ ដោះទ្រខ្មែរធ្វើពីក្រមួនឃ្មុំ ដែលគេលុញឲ្យមានទំហំប៉ុនម្រាមដៃ តែនៅសម័យមុនគេ ច្រើនបិទសំបកខ្យងក្ដក់។ គេបិទដោះដើម្បីឲ្យសំឡេងមានរំញ័រ៍ និងច្បាស់ល្អ។ ប្រសិនបើគេដកដោះចញ សូររបស់ទូឮហាវៗ

គឺឮខ្សោយ។ ដងទ្រខ្មែរ ធ្វើពីឈើខ្លឹមហើយមានក្បាច់ជាថ្នាក់ៗ និងមានដាំបញ្ចុះឆ្អឹងពណ៌សជាច្រើន។ នៅផ្នែកចុង ប៉ែកខាងលើដង គេចោះប្រហោងធ្លាយពីម្ខាងទៅម្ខាង សម្រាប់ស៊កព្រលួតដែលមានក្បាលមូលធំត្រម៉ែងសមនឹងដង ហើយមានបញ្ចុះឆ្អឹងជាលម្អផង។ ឯផ្នែកខាងមុខដងជិតព្រលួត គេមានចោះរន្ធមួយសម្រាប់ស៊កខ្សែទៅនឹងព្រលួត ដែលចងពីបង្គោលចង ខ្សែទៅនឹងជើងទ។

នៅសម័យមុន ខ្សែទ្រខ្មែរធ្វើពីអំបោះសូត្រ ដូច្នេះហើយទើបមានបទភ្លងសុំសូត្រ លេងក្នុងពិធីមង្គលការ ច្រៀងរៀបរាប់សុំសូត្រធ្វើជាខ្សែឧបករណ៍ភ្លេង ដែលត្រូវលងកំដរពិធីនោះ។ បច្ចុប្បន្នទោះជាតន្ត្រីករប្រើខ្សែស្ពាន់ក៏ដោយ ក៏គេនៅតែមានលេងបទភ្លេងសុំសូត

នេះដដែល។


ឆាកទ្រខ្មែរធ្វើអំពីឈើ ឬឫស្សីដែលមានរាងដូចដងធ្នូ។ ខ្សែឆាកជាសរសឆ្មារៗ ធ្វើពីសក់កន្ទុយសេះ ឬជ័រ ដលគចងភ្ជាប់ពីចុងទៅគល់ដងឆាក ដោយទុកសាច់ឈើបន្តិចសម្រាប់កាន់កូតបន្តិចមានប្រវែងប្រហែល ១០ស.ម។ ឆាកទ្រខ្មែរគេមិនដាក់ក្នុងខ្សែទ្រទេ គឺពេលលេងគេត្រូវយកឆាកមកដាក់ផ្ទាប់ពីលើខ្សែ ឯការប្តូរខ្សែរដើម្បីរកសូរ គឺអ្នកភ្លេងបង្វិលតួទទៅឆ្វងទៅស្តាំៗ ដូចនឹងពាក្យចាស់ដែលតែងតែនិយាយចំអន់លេង ចំពោះមនុស្សខ្លះដែលមីងមាំងងាកចុះឡើងដោយឥតមូលហេតុថា «មីងមាំងៗមើលតែទ្រខ្មែរ»។ ពាក្យពោលចំអន់លេងនេះ មិនមែនមានន័យថាទ្រខ្មែរអន់ខ្សោយទេ គឺចង់សំដៅទៅលើតួទ្រ ដែលងាកចុះឡើងតាមការបញ្ជារបស់សិល្បៈករដែលកូតភ្ជាប់រវាងឆាក និងខ្សែរឲ្យប៉ះគ្នាទើបបញ្ចេញសូរសៀងតាមបទផ្សេងៗ។ ការរៀនកូតទ្រខ្មែរខ្សែបីនេះ មានការលំបាកជាងទ្រនានាគឺត្រូវហាត់ទប់ទុកុំឲ្យរអិលទៅមុខ ទៅក្រោយ និងហាត់បង្វិលងាកចុះឡើងហាត់ទប់ កាន់ឆាកកុំឲ្យធ្លាក់ គឺត្រូវឲ្យនៅលើខ្សែជានិច្ច។


ប្រភព៖ អ្នកគ្រូ កែវ ណាវី


រូបទី២ ៖ ទ្រខ្មែរ (ទ្រខ្សែបី)
រូបទី២ ៖ ទ្រខ្មែរ (ទ្រខ្សែបី)


ហោមរោងបុរាណ ទ្រខ្មែរខ្សែបី ដោយលោកគ្រូ ហោ ពៅ


Comments


  • Facebook
  • Youtube
  • TikTok
  • Telegram

រក្សាសិទ្ធគ្រប់បែបយ៉ាង ២០២៤

bottom of page